Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus leidimą, artimiausiu metu planuota pradėti Vilniaus kogeneracinės jėgainės, kurios įgyvendinimą vykdė valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“, statybos darbus – statybų aikštelės paruošimas jau buvo įpusėjęs, o beveik dvidešimties valstybinių institucijų patvirtintas leidimas artimiausiu metu leido rangovams pradėti kloti pačios jėgainės pamatus.

VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas teigė, kad gautas statybos leidimas darbus iš projektinių brėžinių perkelia į statybų aikštelę – užsitikrinus palankias finansavimo sąlygas, ES ir EIB paramą bei atsirinkus profesionalūs rangos partnerius, planuota statybas užbaigti per dvejus metus, kad pigesnės šilumos ir mažesnių mokesčių už atliekų tvarkymą naudą vilniečiai pajustų jau 2019 metų šildymo sezono metu.

Skaičiuota, kad nauja jėgainė metines vilniečių išlaidas šilumai sumažintų 13 mln., atliekų tvarkymui – 10 mln. eurų, o jėgainė padėtų įgyvendinti Europos Komisijos žiedinės ekonomikos tikslus – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų, kai šiuo metu Lietuva jose vis dar „laidoja“ apie 50 proc. visų komunalinių atliekų.

Jėgainėje numatyta įdiegti šiuolaikinius dūmų valymo įrenginius, užtikrinsiančius saugią ir neteršiantčią energijos gamybą – skaičiuota, kad CO2 išmetimai į aplinką dėl jėgainės sumažėtų apie 436 tūkst. tonų per metus, ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų. Jėgainė taip pat prisidėtų prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės – pradėjus jai veikti, vietinės elektros gamyba iš vietinių ir atsinaujinančių šaltinių padidėtų 20 proc.

2017 m. gruodžį Vilniuje atlikto „Spinter tyrimai“ tyrimo duomenimis, 72 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertino pozityviai, o 81 proc. manė, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas, mažinant Vilniaus regiono sąvartynuose susikaupusių atliekų kiekį.