Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), tęsdama modernių šilumos gamybos pajėgumų plėtros projektą, užbaigė biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių sistemų užbaigimo darbų pirkimą – laimėtoja tapo daugiau nei 200 metų patirtį turinti, viena katilų gamybos rinkos lyderių „Valmet“.

Bendra maksimali sutarties vertė siekia apie 30 mln. eurų – pagal ją konkurso laimėtoja įsipareigoja atlikti biokuro katilų, dūmų valymo ir dūmų kondensacinių ekonomaizerių sistemų tiekimo, montavimo ir paleidimo-derinimo darbus. Sutartis pasirašyta balandžio 27 d.; joje numatyta, kad rangovas atliks techninį katilinės sistemų vertinimą, užbaigs dviejų biokuro katilų, dūmų valymo ir ekonomaizerių sistemų montavimą, atliks šaltuosius ir karštuosius bandymus, apmokys personalą ir parengš biomasės jėgainės naudojimo instrukcijas.

„Valmet“ Energetikos verslo padalinio katilų rekonstrukcijos ir konversijos direktorė Niina Ollikka džiaugiasi galimybe prisidėti prie šio Vilniaus miesto gyventojams svarbaus projekto ir tikisi, kad jėgainė bandomuoju režimu pradės dirbti kitų metų pirmąjį ketvirtį, nors geopolitinė krizė ir karas Ukrainoje kelia iššūkių tiekimo grandinėms.

VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas pažymi, kad pasirašyta viena svarbiausių ir kritiškiausių biokuro projekto sutarčių, būtina pradėti eksploatuoti biokuro kogeneracinę jėgainę, kuri leis gaminti elektros energiją ir šilumą; bendrovė sieks darbus baigti kuo anksčiau artėjantį šildymo sezoną, nepaisant karo Ukrainoje keliančių iššūkių rangovams.

Pirkimas įvykdytas po to, kai VKJ nutraukė sutartį su ankstesniu rangovu – restruktūrizuojama Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbų.

Užbaigus VKJ projektą, jėgainė taps viena moderniausių tokio tipo jėgainių Europoje – planuojama bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW (apie 70 MW iš biomasės), o šiluminė – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės). Jėgainėje energija iš komunalinių atliekų gaminama nuo 2020 m. pabaigos, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą – ir iš biokuro; atliekų jėgainė per metus sutvarko apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, biokuro jėgainėje numatyta panaudoti apie 500 tūkst. tonų. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.