Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloke trečiadienį pradėti karštieji įrenginių bandymai, kurių metu derinama įranga ir ruošiamasi šilumos bei elektros gamybai. Bandymų metu tikrinami visi galimi darbo režimai bei veiklai svarbios stebėsenos ir fiksavimo sistemos. Numatyta, kad biokuro jėgainė veiklą pradės 2023–2024 m. šildymo sezono metu, taip sumažindama iškastinio kuro dalį Vilniaus mieste.

VKJ vadovas Mantas Burokas džiaugiasi, kad komandai ir rangovams pavyko pradėti karštuosius bandymus dar tą patį ketvirtį, nors tai vienas paskutinių, bet toli gražu ne lengviausių projekto etapų. Bandymų metu bus stebėta, kaip veikia biokuro jėgainė, kuro paruošimo ir transportavimo sistemos bei bendros jėgainės (atliekų ir biokuro) balansavimo sistemos; prireikus gamyba bus stabdoma įrangos derinimo ir reguliavimo darbams. Karštųjų bandymų metu taip pat integruojama biokuro jėgainė į Vilniaus miesto centralizuotų šilumos tinklų ir Lietuvos elektros perdavimo sistemą – toks procesas tipiškas panašiose jėgainėse ir gali užtrukti iki pusės metų ar ilgiau, siekiant stabilios gamybos nominalia galia.

Svarbu, kad karštųjų bandymų metu VKJ šilumos negamins visu pajėgumu – pagaminamas kiekis svyruos priklausomai nuo bandymų režimų, šilumos poreikio mieste bei įrangos veikimo stabilumo. Šaltieji biokuro bloko bandymai pradėti 2022 m. lapkritį, siekiant užtikrinti saugų įrenginių paleidimą naudojant kurą, taip pat tuo metu išbandytos kitos svarbios sistemos – geriamojo bei gaisrinio vandentiekio, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo.

Jėgainėje energija iš komunalinių atliekų gaminama nuo 2021 m. kovo, o įgyvendinus biomasės bloko dalies projektą energija bus gaminama ir iš biomasės. Atliekų jėgainė per metus sutvarko apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, biomasės jėgainėje numatyta panaudoti apie 500 tūkst. tonų biomasės. Užbaigus visą kompleksą, VKJ taps viena moderniausių tokio tipo kogeneracinių jėgainių Europoje, kurios bendra elektros galia sieks 93 MW, o šiluminė – 239 MW.