Rugpjūčio pabaigoje karštuosius bandymus pradėjusi Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) sostinės gyventojams šilumą pradėti tiekti turėjo netrukus – VKJ laimėjo lapkričio mėnesiui skelbtą Vilniaus centralizuoto šilumos tiekimo aukcioną, kuriame šilumos gamintojai konkuravo dėl to, kieno pagaminta šiluma bus supirkta šilumos tiekėjo.

VKJ aukcione pasiūlė mažiausią kainą iš visų dalyvių – 2,18 ct/kWh. Planuota, kad lapkritį VKJ pagamins ir šilumos tiekėjui patieks apie 23 GWh šilumos.

VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas pažymi, kad projektas įgyvendinamas dėl kelių esminių priežasčių, tarp jų – siekis vilniečiams užtikrinti pigesnę šilumos gamybą, o šis aukcionas yra pirmasis žingsnis šio tikslo link.

Tuo metu VKJ intensyviai vyko dar rugpjūčio pradžioje pradėti karštieji bandymai, kurių metu derinti technologiniai procesai, siekiant užtikrinti saugią, efektyvią ir patikimą šilumos bei elektros energijos gamybą; bandymams tuomet naudotos tik gamtinės dujos, o tinkamai pasiruošus turėjo būti atgabentos ir pirmosios komunalinės atliekos. Nuo rugsėjo 26 d. darbo valandomis iš jėgainės teritorijos galėjo sklisti neįprasti garsai ir būti matomi baltų dūmų ratilai – jėgainės atstovai iš anksto atsiprašė už galimus nepatogumus aplinkinių gyventojų ir darbuotojų.

VKJ pradėjus komercinę veiklą, bendra elektrinė galia turėjo sudaryti apie 100 MW, šiluminė – apie 240 MW; jėgainė per metus galėtų pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos. Užbaigus statybas, VKJ turėjo tapti viena moderniausių tokio tipo jėgainių Europoje, veiklą pradedant tų metų ketvirtąjį ketvirtį.