Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) ir buvusi biokuro bloko generalinė rangovė, Lenkijos bendrovė „Rafako“, pasiekė taikos susitarimą Stokholmo arbitražo teisme nagrinėtoje byloje dėl sutarties nutraukimo, neįgyvendinto projekto ir nuostolių atlyginimo. Pagal susitarimą „Rafako“ įsipareigojo atlyginti dalį patirtos žalos bei perduoti projektui svarbią dokumentaciją.

VKJ vadovas Mantas Burokas pažymi, kad susitarimas leis sėkmingai užbaigti projektą ir padidins su „Rafako“ dirbusių subrangoų galimybes atgauti skolas. Anot jo, dėl sudėtingos „Rafako“ finansinės būklės po ilgų derybų pasiektas kompromisas – tęsiant bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže, „Rafako“ greičiausiai būtų bankrutavusi ir VKJ apskritai nebūtų gavusi žalos atlyginimo, o įmonei tęsiant veiklą, padidėja ir Lietuvos subrangoų galimybė atgauti skolas jos restruktūrizavimo procese. Teisininkų vertinimu, arbitražo byla galėjo užtrukti penkerius ir daugiau metų, o bylinėjimosi išlaidos – siekti iki 10 mln. eurų, todėl racionaliausiu sprendimu pasirinktas taikus susitarimas.

Pagal taikos sutartį VKJ gaus beveik 30 mln. eurų kompensaciją – apie 15 mln. eurų bendrovė jau gavo, o likusius 15 mln. eurų „Rafako“ išmokės dalimis per penkerius metus. Be to, VKJ perduodama visa „Rafako“ turėta biokuro projektui reikalinga įranga ir dokumentai, kurių vertė papildomai sudaro apie 2 mln. eurų ir užtikrina projekto darbų tęstinumą. Sudarytą taikos sutartį dar turėjo patvirtinti Stokholmo arbitražo teismas.

Primintina, kad praėjusių metų rugpjūtį Stokholmo arbitražas nustatė, jog dėl VKJ biokuro bloko statybų vėlavimo kalta „Rafako“, o VKJ pagrįstai nutraukė sutartį ir turi teisę į netesybas bei nuostolių atlyginimą; po to šalims buvo nustatytas privalomas taikinimo laikotarpis. Lietuvos teismai ne kartą pažymėjo, kad su „Rafako“ dirbę subrangovai skolas turi atgauti iš pačios bendrovės – jie dalyvauja jos restruktūrizavimo procese kaip kreditoriai ir skolas atgauna dalimis.

Tuo metu VKJ biokuro jėgainė sostinei šilumą tiekė bandomuoju režimu, išbandant įrangą prieš pradedant gaminti ir elektros energiją. Vilniaus kogeneracinė jėgainė nuo 2021 m. iš komunalinių atliekų gamina šilumą ir elektros energiją, per metus sutvarkydama apie 160 tūkst. tonų atliekų, o biomasės jėgainėje numatoma panaudoti apie 500 tūkst. tonų biomasės. Užbaigus biomasės bloko statybas VKJ taps viena moderniausių tokio tipo jėgainių Europoje, o bendra elektros galia sieks 93 MW, šiluminė – 239 MW.