Nors net 89 proc. šalies gyventojų siekia mažinti buityje susidarančių atliekų kiekį, vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai auga – tokius duomenis atskleidė „Ignitis grupės“ užsakymu „Spinter research“ atliktas tyrimas, o Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių komandos supažindina visuomenę su atliekų rūšiavimo ir žiedinės ekonomikos svarba.

Apklausa parodė, kad tik vienas iš dešimties gyventojų pripažįsta visiškai nesistengįs mažinti atliekų – labiau besistengčių tai daryti dažniau buvo moterys, mažiausių pajamų grupių atstovai ir kaimo gyventojai, o mažiau – didesnių pajamų grupių atstovai ir miestiečiai. „Eurostat“ duomenimis, 2018 m. vienam Lietuvos gyventojui tekė 464 kg komunalinių atliekų per metus (2005 m. – 387 kg), o ES vidurkis tais pačiais metais siekė 492 kg ir pastaraisiais metais taip pat augo.

„Ignitis grupės“ šilumos ir elektros energijos sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis pažymi, kad ES siekia, jog kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojama ir perdirbama, o neperdirbamos – paverčiamos energija, taip mažinant srautą į sąvartynus; tačiau Lietuvoje apie ketvirtadalis komunalinių atliekų vis dar ten patenka, o įvertinus techninį kompostą – apie pusė, kai tuo tarpu Belgijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje į sąvartynus patenka tik 1 proc. atliekų.

Anot jo, energijos atgavimui atliekas naudojančios kogeneracinės jėgainės reišmingai sumažina aplinkos taršą, nes leidžia išvengti sąvartynų keliančios taršos metanu ir filtratu, o tai ypač svarbu žiedinės ekonomikos pereinamuoju laikotarpiu, kai keistis turi ir pramonė, gamindama lengviau perdirbamus produktus bei pakuotes.

Siekdamos šviesti visuomenę, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių komandos sukūrė svetaines vkj.lt/ziedineekonomika ir kkj.lt/ziedineekonomika. Vienas ryškiausių iššūkių – augantis tekstilės atliekų kiekis; platformos „TEXTALE.lt“ įkūrėja Viktorija Nausėdė pažymi, kad Lietuva gerai žinoma dėvėtų drabužių importo, rūšiavimo ir prekybos srityje, tačiau per mažai daroma, kad šalies viduje susidarantis tekstilės perteklius grįžtų į vartojimą – didžioji dalis nebereikalingos tekstilės vis dar tvarkoma kaip atliekos, nors ES valstybės iki 2025 m. įsipareigojo sukurti atskiro tekstilės surinkimo sistemas. Pasak jos, sisteminis požiūris, vartotojų, bendruomenių bei viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių įsitraukimas ir edukacija yra būtini kuriant tikrai tvarias sistemas.

Tyrime, kurį 2020 m. birželį atliko „Spinter research“, dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Vilniaus kogeneracinės jėgainės bendra elektrinė galia sudarys apie 100 MW, šiluminė – apie 240 MW, energija bus gaminama iš nepavojingų komunalinių atliekų ir biokuro, per metus sutvarkant apie 160 tūkst. tonų atliekų; Kauno kogeneracinės jėgainės elektrinė galia siekia apie 26 MW, šilumos gamybos – apie 70 MW, energija gaminama iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, per metus sutvarkant apie 200 tūkst. tonų.