Trys ketvirtadaliai (74 proc.) Lietuvos gyventojų palankiai vertina Vilniuje ir Kaune statomas atliekas energijos gamybai naudojančias jėgaines, o priešingos nuomonės laikosi mažiau nei penktadalis (17 proc.) apklaustųjų – tai rodo 2016 m. lapkričio mėn. „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Palankų požiūrį dažniau išsakė didesnių pajamų grupių apklaustieji ir didmiesčių gyventojai.

Lietuvos gyventojų požiūris į atliekų, kaip kuro, panaudojimą šilumos ir elektros gamybai taip pat išlieka palankus – 79 proc. apklaustųjų tą vertina palankiai, 14 proc. – nepalankiai. Tyrimas taip pat atskleidė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinės centrinio šildymo kainos yra neteisingos.

Vilniuje 2016 m. gruodžį atlikto atskiro tyrimo duomenimis, 76 proc. respondentų manė, kad atliekų deginimas mieste būtų naudingas mažinant Vilniaus regiono sąvartynuose kaupiamų atliekų kiekį, 42 proc. – kad tai padėtų mažinti po rūšiavimo likusią atliekų kiekį, o 40 proc. – kad tai padėtų mažinti šilumos kainą.

Daugiau nei pusė (59 proc.) apklaustų vilniečių atliekų deginimo galima žalą sieja su galimai padidėjusia oro tarša dėl išsiskiriančių medžiagų, o 35 proc. baiminosi dėl sandėliuojamų atliekų jėgainės prieigose. Arčiau planuojamos statyti jėgainės esančių mikrorajonų gyventojai vertina ją kiek atsargiau, tačiau ir šioje grupėje palankių vertinimų daugiau nei nepalankių – 70 proc. vertino teigiamai.

Vyriausybė abiejų jėgainių projektus patikėjo įgyvendinti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ – Vilniaus kogeneracinė jėgainė, naudojanti komunalines atliekas ir biokurą, planavo veiklą pradėti 2019 m., o Kauno kogeneracinė jėgainė, naudosianti nepavojingas pramonines atliekas bei nuotekų dumblą, – 2020 m. Abu tyrimus 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais „Lietuvos energijos“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.