Vidutiniškai vienam Lietuvos gyventojui per metus tektų išmesti apie 464 kg atliekų, iš kurių maždaug pusė galėtų būti perdirbama, taip tausojant gamtos išteklius, mažinant taršą ir taupant energiją – tačiau tai neišmanoma be tinkamo atliekų rūšiavimo.

„Ignitis grupės“ užsakymu „Spinter research“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad net 91 proc. Lietuvos gyventojų rūšiuoja kasdien susidarančias atliekas – 43 proc. rūšiuoja visas, 48 proc. dalį jų. Visas atliekas dažniau rūšiuoja moterys, vyresni (46 m. ir daugiau) respondentai bei kaimo vietovių gyventojai, o dalį atliekų – vyrai ir did miestių gyventojai; vis dėlto kas dešimtas gyventojas atliekų nerūšiuoja apskritai.

„Ignitis grupės“ šilumos ir elektros energijos sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis pažymi, kad rūšiavimas lietuviams tampa kasdieniu, sveiku įpročiu, tačiau apie ketvirtadalis komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose, o įvertinus techninį kompostą – apie pusė visų atliekų; siekiama, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbama, o neperdirbamos – paverčiamos energija, o ne šalinamos sąvartynuose.

Siekdamos skatinti visuomenės domėjimąsi žiedinės ekonomikos principais, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių komandos sukūrė šviečiamąsias svetaines vkj.lt/ziedineekonomika ir kkj.lt/ziedineekonomika su informacija apie antrinį atliekų panaudojimą ir kogeneracinių jėgainių vaidmenį žiedinėje ekonomikoje.

Kogeneracinių jėgainių partneriai, platformos TEXTALE.LT įkūrėjai, parengė patarimus, kaip lengviau ir teisingiau rūšiuoti atliekas namuose: įtraukti visą šeimą žaidžiant rūšiavimo žaidimus, pasidomėti, kaip konkrečias atliekas rūšiuoja vietos tvarkytojai, tinkamai paruošti skirtingus atliekų srautus, įsigyti kelių skyrių šiukšliadėžes ar kitas daugkartinio naudojimo talpas, prieš išmetant pagalvoti, ar daiktas dar galėtų būti panaudotas kito žmogaus, apgalvoti pirkinius iš anksto pagal sąrašą, rinktis mažiau pakuotų ir tvaresnių prekių bei formuoti rūšiavimo įpročius palaipsniui, be spaudimo sau.

Tyrime, kurį 2020 m. birželį atliko „Spinter research“, dalyvavo 1008 respondentai nuo 18 iki 75 metų. Vilniaus kogeneracinės jėgainės bendra elektrinė galia sudarys apie 100 MW, šiluminė – apie 240 MW, o energija bus gaminama iš nepavojingų komunalinių atliekų ir biokuro, per metus sutvarkant apie 160 tūkst. tonų atliekų; Kauno kogeneracinės jėgainės elektrinė galia siekia apie 26 MW, šilumos gamybos – apie 70 MW, energija gaminama iš perdirbti netinkamų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, per metus sutvarkant apie 200 tūkst. tonų. Abi jėgaines finansuoja Europos Sąjungos Sanglaudos fondas.