Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) nėra atsakinga už Lenkijos „Rafako“ skolas jos subrangovei UAB „Ulava“ – skolų bendrovė turėtų reikalauti iš restruktūrizuojamo Lenkijos katilų gamintojo. Tokį verdiktą Vilniaus apygardos teismas paskelbė vasario 1 d., atmesdamas „Ulava“ reikalavimus dėl kiek daugiau nei 500 tūkst. eurų sumos.

VKJ vadovas Mantas Burokas pažymi, kad teismas patvirtino jau anksčiau sakytą poziciją – ne VKJ, o Lenkijos „Rafako“ liko skolinga biokuro jėgainės projekte dirbusiems subrangovams. Teismo vertinimu, tai, kad „Rafako“ neatsiskaitė su „Ulava“ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, negali būti traktuojama kaip VKJ nepagrįstas praturtėjimas, o VKJ taip pat negali tiesiogiai mokėti subrangovams ar perimti jų sutarčių su „Rafako“, nes tai pažeistų teisės aktus.

Teismas nurodė, kad „Ulava“ gali reikalauti skolos už atliktus darbus tik sutartyje numatyta tvarka – iš Lenkijos „Rafako“; jos teisės apgintos, nes „Rafako“ restruktūrizavimo byloje bendrovei jau pripažinta skola, tad ji lėšas atgaus pagal restruktūrizavimo sąlygas. Nepagrįstais ir deklaratyviais teismas pripažino ir „Ulavos“ kaltinimus, esą VKJ atsakinga dėl pirkimo laimėtojo parinkimo – vien tai, kad „Rafako“ susidūrė su finansiniais sunkumais, nereiškia, jog buvo pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai.

Primenama, kad 2020 m. pabaigoje VKJ buvo priversta nutraukti sutartį su biokuro įrenginius stačiusia generaline rangove „Rafako“, kuri dėl restruktūrizacijos tapo nepajėgi finansiškai ir techniškai įgyvendinti projekto, o dalis jos subrangoų nepagrįstai siekė neatgautas lėšas prisiteisti tiesiogiai iš VKJ.

Užbaigus VKJ projektą, jėgainė taps viena moderniausių tokio tipo jėgainių Europoje – planuojama bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė – apie 230 MW. Jėgainėje energija iš komunalinių atliekų gaminama nuo 2020 m. pabaigos, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą – ir iš biokuro; planuojama, kad atliekų jėgainė per metus sutvarkys apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, biokuro jėgainėje bus panaudojama daugiau kaip 400 tūkst. tonų biokuro. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.