„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas susitikime su premjeru Sauliumi Skverneliu bei energetikos ir aplinkos ministrais Žygimantu Vaičiūnu ir Kęstučiu Naviku aptarė Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų eigą, galimybes įdiegti papildomas aplinkosaugines technologijas ir sprendimus, leidžiančius sumažinti energijos gamybos iš atliekų apimtis.

D. Maikštėnas pažymėjo, kad strateginiai kogeneracinių jėgainių projektai yra valstybinės reikšmės, todėl juos vykdant prioritetas teikiamas skaidrumui ir aukščiausiems aplinkosaugos reikalavimams, o bendrovė sieks būti dar atviresnė ir aktyviau bendraus su bendruomenėmis.

Nors pirminis VKJ projektas atitiko visus griežčiausius aplinkosauginius reikalavimus, nuspręsta įdiegti papildomas technologijas, kurios normines azoto oksidų emisijas sumažins dar 2,5 karto. Taip pat numatyta sumažinti naudojamų komunalinių atliekų kiekį – jėgainėje bus naudojama tik tiek atliekų, kiek jų lieka po prioritetinio rūšiavimo ir antrinio panaudojimo Vilniaus bei Utenos regionuose, o technologiniai sprendimai leis per pusę sumažinti energijos gamybą iš atliekų; atliekos jėgainės darbui nebus importuojamos.

„Lietuvos energija“ taip pat planuoja prisidėti sprendžiant eismo problemą šalia Gariūnų turgavietės, finansiškai remdama viaduko įrengimą, kuris turėtų pagerinti situaciją vienoje problemiškiausių Vilniaus eismo vietų ir sumažinti taršą.

Leidimas pradėti darbus VKJ rangovams buvo suteiktas prieš metus – 2017 m. gegužės 31 d.; šiuo metu gaminami pagrindiniai atliekų ir biokuro energetiniai įrenginiai, kurie rudenį turėjo būti atvežti į statybų aikštelę. Projektas finansuotas Europos Komisijos lėšomis (iki 140 mln. eurų), EIB paskola (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis lėšomis, o visa projekto vertė turėjo siekti apie 350 mln. eurų; jėgainė veiklą planavo pradėti 2019 m. pabaigoje – 2020 m. pradžioje.