Prasidėjus šildymo sezonui, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) prasideda įtemptas darbo metas – čia bus pagaminta iki 50 proc. visos sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos. Vienoje moderniausių Europos jėgainių kasdien vykdoma didelė logistikos operacija ir sunaudojama daug biokuro, kad vilniečiai gautų pigesnę ir švaresnę energiją.

Jėgainėje šiluma ir elektra iš atliekų gaminama nuo 2021 m., o užbaigus biokuro katilų derinimo darbus dabar pilna apimtimi veikiama ir biokuru. VKJ vadovo Manto Buroko teigimu, per šildymo ir nešildymo sezoną jėgainėje pagaminama iki 1,3 mln. MWh šilumos energijos, taip patenkinant iki 50 proc. metinio sostinės centralizuotai tiekiamos šilumos poreikio.

Pasak Buroko, jėgainė leido ne tik pasiekti, kad apie 90 proc. sostinės šilumos energijos būtų gaminama iš atsinaujinančių išteklių, bet ir sumažinti šildymo kainas bei atliekų kiekį sąvartynuose – vien lapkritį, pakeičiant dujas biokuru, gyventojai galėtų sutaupyti apie 2 mln. eurų.

Jėgainėje naudojamas tik tvarus atsinaujinantis kuras – po rūšiavimo likusios perdirbti netinkamos nepavojingos komunalinės atliekos bei žemiausios klasės biomasė (medžių žievės, lentpjūvių atraižos, miško kirtimo liekanos), atitinkanti ES Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos (RED II) reikalavimus. Perėjimas nuo gamtinių dujų prie biokuro bei kitos inovacijos leido net 70 proc. sumažinti anglies dvideginio išmetimą, o dūmų valymo sistemose naudojami rankovių filtrai, aktyvuota anglis ir kalkės užtikrina saugų cheminių junginius pašalinimą, kontroliuojant emisijas nuolatinės stebėsenos sistema.

Vienas didziausių iššūkių – logistika: kasdien į jėgainę atvyksta apie 110 biokuro pripildytų sunkvežimių ir dar apie 40 su kitomis žaliavomis bei degimo šalutiniais produktais. Atsisakius popierinių važtaraščių, iškrovimo procesas trunka apie pusvalandį, o biokuro priėmime veikia automatinė mėginių ėmimo sistema ir laboratorija, tikrinanti kuro kokybę. Papildomai jėgainė turi 5 ha biokuro sandėliavimo aikštelę, kurioje sukauptų atsargų pakanka veiklai iki vieno mėnesio.

M. Burokas pabrėžia, kad VKJ prisideda ir prie šalies energetinės nepriklausomybės – 2004 m., Lietuvai tapus ES nare, centralizuotam šildymui daugiausia naudotos importuotos gamtinės dujos, kurių kaina buvo didžiausia Bendrijoje. Nuo tada biokuro dalis šilumos gamyboje išaugo nuo kelių procentų iki 75 proc., o dujų vartojimas sumažėjo nuo 60 iki vos 10 proc.; šiandien biokuras šildo 4 iš 5 gyvenamųjų namų ir kas trečią pramonės įmonę šalyje.

Per metus jėgainė sunaudoja 160–200 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių atliekų (atliekų katilas gali generuoti iki 80 MW – 60 MW šilumos ir 20 MW elektros) bei iki 500 tūkst. tonų biokuro (du biokuro katilai kartu gali generuoti iki 243 MW – 73 MW elektros ir 170 MW šilumos).