Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino Nacionalinę šilumos ūkio plėtros 2015–2021 m. programą – šiai programai pritarta dar 2014 m. balandžio 9 d. Vyriausybės pasitarime, įpareigojant Energetikos ministeriją atlikti jos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, kad šilumos ūkis anksčiau nebuvo planuojamas atsižvelgiant į valstybinius atliekų tvarkymo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros ir efektyvios energijos gamybos uždavinius, suderintus su ES strateginiais tikslais – priimtas dokumentas turėtų užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, derinant atliekų tvarkymo, šilumos kainų mažinimo ir konkurencingos elektros gamybos uždavinius vartotojams mažiausiais kaštais.

Numatyta, kad įgyvendinus programoje numatytus projektus ir priemones, šilumos energijos gamybos kaina Vilniuje ir Kaune sumažėtų apie 30 proc., lyginant su 2013 m., o atliekų ir biokuro kogeneracinės elektrinės patenkintų iki 60 proc. šių miestų centralizuoto šilumos poreikio, tuo pačiu gaminant konkurencingą elektros energiją ir išvengiant elektros vartotojų rėmimo per elektros tarifą.

Programa apima šilumos ūkio plėtrą ir modernizavimą, įgyvendinimo techninį sprendimą, optimalaus kuro rūšių panaudojimo šilumos gamybai modelio parinkimą, kogeneracijos įrenginių diegimo poreikio bei potencialo nustatymą, taip pat investicijų dydžio ir finansavimo šaltinių parinkimą bei įgyvendinimo grafikų ir terminų nustatymą.