Pažymint oficialią naujosios Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų pradžią, Jočionių g. esančiame jėgainės sklype įmūryta atminties kapsulė, kurioje patalpintas laiškas ateities kartoms apie šiandieninės visuomenės siekius kurti švares nę aplinką sostinėje bei visoje Lietuvoje; kapsulė iš Energetikos muziejaus buvo nuskraidinta bepiločiu orlaiviu iki statybų aikštelės šalia trečiosios termofikacinės jėgainės. Jėgainės veiklą planuota pradėti 2019 metų pabaigoje.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius kapsulės įkasimo ceremonijoje pažymėjo, kad atliekų deginimo jėgainės atsiradimas miestui būtinas, kad veiktų visa atliekų šalinimo grandinė – jau antrus metus veikianti atliekų rūšiavimo gamykla atrenka deginimui skirtas medžiagas, tad naujoji jėgainė būtina, kad rūšiavimas neliktų tik butaforija, o taip pat prisidėtų prie pigesnės šilumos gamybos ir aukštų ekologijos standartų.

„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas teigė, kad projektas pereina į naują etapą – pradedami vienos moderniausių Europoje jėgainės statybos darbai, o užsitikrinta ES parama, palankus EIB finansavimas, atrinkti profesionalūs rangovai ir miesto gyventojų palaikymas įpareigoja pastatyti jėgainę laiku, kokybiškai ir užtikrinant aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus.

Numatyta, kad naujoji jėgainė, naudodama biokurą ir komunalines atliekas, pagamins kone pusę sostinei tiekiamos šilumos, o elektros – tiek, kad pakaktų apie 80 proc. Vilniaus namų ūkių; metinės vilniečių išlaidos šilumai mažėtų 13 mln., atliekų tvarkymui – 10 mln. eurų. Jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, užtikrinantys saugią energijos gamybą, o elektrinė galia sieks apie 90 MW, šilumos – apie 230 MW.

2017 m. gruodžį atliktos „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 72 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką jėgainę vertino palankiai; statybų metu turėjo būti sukurta apie 750 darbo vietų, o po statybų – apie 100 nuolatinių.