Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išdavus leidimą, artimiausiu metu rangovai pradėjo Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybvietės paruošimo darbus.

VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas teigė, kad gauti leidimai leido rangovams mobilizuoti tarptautines pajėgas jėgainės statybai ir paruošti statybvietę pagrindinių pastatų bei įrenginių statyboms, kurios turėjo prasidėti dar tų metų pabaigoje gavus statybas leidžiančius dokumentus; planuota, kad jėgainė jau 2019 m. gamins pigesnę šilumą vilniečiams ir taupys jų lėšas už atliekų tvarkymą.

Jėgainė turėjo užtikrinti Europos Komisijos keliamų žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų, kai Lietuva tuo metu vis dar jose „laidojo“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų; dėl didėjančio sąvartyno vartų mokesčio (2020 m. – 98 eurų už toną) vietoje jo naujojoje jėgainėje atliekų sudeginimas kainuotų 32 eurų už toną, tad vilniečiai už atliekų tvarkymą kasmet turėjo mokėti apie 10 mln. eurų mažiau.

Naujojoje jėgainėje taip pat būtų pagaminama pigesnė šiluma – vertinant 2016 m. biokuro biržos kainas, skaičiuota, kad ten pagamintos šilumos kaina būtų apie 19–20 eurų už MWh, arba daugiau nei 35 proc. mažesnė nei 2016 m. vidutinė šilumos kaina Vilniuje; dėl to vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai kasmet, o dėl šiuolaikinių dūmų valymo įrenginių CO2 išmetimai sumažėtų apie 436 tūkst. tonų per metus.

2016 m. gruodžį atlikto „Spinter tyrimai“ tyrimo duomenimis, 77 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką jėgainę vertino pozityviai, o 76 proc. manė, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas.