Vilniuje ir Kaune planuota įrengti modernias atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamindamos šilumą ir elektrą turėtų užtikrinti 30 proc. mažesnę šilumos gamybos kainą – Vyriausybės pavedimu projektą vykdanti „Lietuvos energija“ jau pradėjo potencialių investuotojų paiešką.

„Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas pažymėjo, kad naujos elektrinės spręstų tris socialiai jautrias problemas – užtikrintų pigesnę šilumos gamybą ir mažesnes kainas vartotojams, gamintų konkurencinga elektros energiją ir leistų išvengti atliekų kaupimo sąvartynuose.

„Lietuvos energija“ pradėjo potencialių partnerių paiešką ir išsiuntė kvietimus dalyvauti pirminėje apklausoje, kuri turėjo vykti iki liepos 23 d.; vėliau planuota parengti partnerių atrankos aprašą ir rugsėjį paskelbti oficialią atranką, kurią numatyta baigti tais pačiais metais. Valstybė siekė išlaikyti ne mažesnę nei 51 proc. dalį projektuose.

Įgyvendinus projektus, naujos kogeneracinės elektrinės turėjo pagaminti iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos energijos ir sumažinti bendrą šilumos kainą apie 30 proc.; papildomai turėjo būti pagaminama iki 1,1 TWh vietinės elektros energijos per metus, tai sudarytų daugiau nei 10 proc. Lietuvos poreikio, o VIAP lėšų taupymas galėtų siekti iki 170 mln. litų per metus.

Projektai turėjo padėti spręsti ir sąvartynų problemą, nes energetinę vertę turinčios atliekos tuo metu buvo laidojamos sąvartynuose, o ES direktyva reikalavo sumažinti biologiškai skaidomų komunalinių atliekų kiekį iki 35 proc. Šilumos ūkio modernizavimui reikalingos investicijos vertintos iki 1,8 mlrd. litų, o naujai įrengto komplekso Vilniuje šiluminė galia galėjo siekti iki 274 MW, elektrinė – iki 145 MW, Kaune atitinkamai iki 134 MW ir 41 MW.