Vilniaus kogeneracinė jėgainė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“, pasirašė sutartį su Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos – projekto įgyvendinimui skirta beveik 49 mln. eurų 2014–2020 m. ES Sanglaudos fondo investicijų.

Jėgainėje numatyta deginti po rūšiavimo likusias, perdirbti ar pakartotinai naudoti netinkamas, tačiau energinę vertę turinčias komunalines atliekas – planuota apdoroti iki 160 tūkst. tonų tokių atliekų per metus iš Vilniaus ir Utenos regionų, taip sumažinant jų patekimą į sąvartynus ir aprūpinant miesto gyventojus pigesne šiluma.

Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius Ignotas Šalavėjus pažymėjo, kad nors Lietuva pagal atliekų perdirbimo augimą priskiriama prie pirmaujančiųjų, dar reikia pasistengti pasiekti ES tikslus – kad iki 2030 m. sąvartynuose būtų šalinama tik 10 proc. komunalinių atliekų – ir šiam tikslui tarnaus naujoji jėgainė, sukursianti trūkstamą techninę atliekų tvarkymo sistemos grandį regione.

VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas teigė, kad įgyvendinus projektą bus sukurta apčiuopiama ekonominė ir socialinė nauda visuomenei – sostinės gyventojai ją pajus mažiau mokėdami už šilumą, o Vilniaus ir Utenos regiono gyventojai – mažiau mokėdami ir už atliekų tvarkymą; skaičiuota, kad dėl mažesnio sąvartyno vartų mokesčio vilniečiai už atliekų tvarkymą kasmet mokėtų apie 10 mln. eurų mažiau, o pigesnės šilumos dėka – iki 13 mln. eurų mažiau kasmet.

2016 m. gruodžį Vilniuje atlikto „Spinter tyrimai“ tyrimo duomenimis, 77 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas ir biokurą naudojančią jėgainę vertino pozityviai, o 40 proc. manė, kad tai padėtų sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste.