Užsitikrinusi ES paramą, Europos investicijų banko paskolą bei sudariusi rangos sutartis, Vilniaus kogeneracinę jėgainę statanti „Lietuvos energija“ viešai pateikė šilumos gamybos ir atliekų tvarkymo kainas, dėl kurių sostinės gyventojai kasmet turėjo sutaupyti iki 23 mln. eurų. Jėgainę buvo siekiama paleisti jau 2019 metų pabaigoje.

Nors statytojai buvo pasiruošę pradėti darbus, tuo metu dar laukta Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo dėl jėgainės aukštingumo – skaičiuota, kad projekto vėlavimas kiekvieną mėnesį vilniečiams kainuotų iki 2 mln. eurų didesnių išlaidų šilumai ir atliekų tvarkymui.

Jėgainė turėjo užtikrinti žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų; dėl didesnio sąvartyno vartų mokesčio (98 eurų už toną 2020 m.) palyginti su naujoje jėgainėje taikomu (32 eurų už toną), vilniečiai už atliekų tvarkymą turėjo mokėti apie 10 mln. eurų mažiau kasmet, o dėl pigesnės šilumos gamybos – dar apie 13 mln. eurų.

Pradėjus veikti naujai jėgainei, vietinės elektros energijos gamyba iš vietinių ir atsinaujinančių išteklių turėjo padidėti 20 proc., o gamtinių dujų importas, skirtas Vilniaus centralizuotam šildymui, sumažėti net tris kartus; dėl šiuolaikinių dūmų valymo įrenginių CO2 išmetimai turėjo sumažėti apie 436 000 tonų per metus.

Europos Komisija pastebėjo akivaizdžias projekto ekonomines, aplinkosaugines bei socialines naudas, atitinkančias atsinaujinančių energijos išteklių, žiedinės ekonomikos ir energijos efektyvumo direktyvas – 2016 m. rudenį Komisijos generalinis konkurencijos direktoratas pritarė valstybės pagalbos suteikimui, o vėliau ir 190 mln. eurų EIB paskolos su daline Komisijos garantija suteikimui.