Valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ baigė vertinti iš potencialių partnerių gautus pasiūlymus ir sudarė geriausiai projektų tikslus atitinkančių pasiūlymų eilę – artimiausiu metu turėjo prasidėti derybos dėl bendradarbiavimo su geriausią pasiūlymą Kaune pateikusiu konkurso dalyviu. Vilniuje, negavus projekto tikslus atitinkančių pasiūlymų, atrankos procedūra nutraukta, numatant galimybę partnerius pritraukti vėlesniuose etapuose.

Pasiūlymų eilėje buvo UAB „Fortum Heat Lietuva“, AB „Kauno energija“ ir UAB „E energija“. „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis teigė, kad su geriausią pasiūlymą pateikusiu dalyviu Kaune netrukus pradėtos derybos dėl bendradarbiavimo sutarties, kurią tikimasi sudaryti per mėnesį, o vėliau, gavus Konkurencijos tarybos ir kitų institucijų leidimus, būtų pasirašoma akcininkų sutartis.

Vilniuje išanalizavus gautus pasiūlymus, nuspręsta šiame etape kogeneracinių jėgainių projektą tęsti savarankiškai, nes gauti pasiūlymai neužtikrino nustatytų tikslų – maksimalaus šilumos gamybos kainos sumažėjimo bei maksimalios elektros gamybos apimties; naudingiausia alternatyva liko projektą vystyti turimame „Lietuvos energijos“ sklype Jočionių g.

N. Rasburskis pažymėjo, kad bendrovė siekia racionalių investicijų ir palankiausių kainų vartotojams, o projekto paruošiamieji darbai pasistūmėję į priekį – pradėtos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, rengiama galimybių studija bei verslo planas, ruošiami konkursiniai dokumentai generalinio rangovo parinkimui. Įgyvendinus projektą, vidutinė šilumos gamybos kaina Vilniuje galėtų sumažėti daugiau nei 20 proc., lyginant su 2013 metais.

Vyriausybė 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio modernizavimo projektus pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais, iškeliant tikslą maksimaliai sumažinti šilumos kainas vartotojams ir padidinti vietinės elektros gamybą iš vietinių bei atsinaujinančių išteklių – Vilniuje įrengtų kogeneracinių jėgainių galia neturėjo viršyti 145 MW, o Kaune – 53 MW.