Pirmadienį į Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ) pradėtos vežti pirmosios komunalinės atliekos, atrūšiuotos sostinės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose.

Pristatytos atliekos buvo skirtos atliekų priėmimo, kėlimo greiferiniais kranais ir kitų sistemų paleidimo derinimo darbams – vėliau perdirbti netinkamos, tačiau energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos turėjo būti naudojamos kaip kuras katilų ir jų pagalbinių sistemų bei dūmų valymo technologijų bandymams.

VKJ generalinis direktorius Saulius Barauskas pažymi, kad itįn griežtus aplinkosauginius standartus atitinkanti jėgainė padės išvengti apie 160 tūkst. tonų atliekų, kurios be jos patektų į sąvartynus, kartu užtikrindama konkurencingas šilumos kainas ir mažindama elektros energijos importą.

Į Vilniaus MBA įrenginius atkeliauja mišrios komunalinės atliekos iš Vilniaus ir kitų regiono savivaldybių – jos apdorojamos, atrūšiuojant antrines žaliavas (metalą, stiklą, plastikus, kartoną), o likutis, netinkamas tolesniam perdirbimui, bet turintis energetinę vertę, perduodamas VKJ. Per metus Vilniaus MBA apdoroja apie 230 tūkst. tonų atliekų, po ko lieka apie 120 tūkst. tonų, iš kurių atgaunama energija; MBA įrenginiai priklauso UAB „VAATC“, o eksploatuoja juos UAB „Energesman“.

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas pažymi, kad veiklos startui besiruošianti VKJ reišmingai prisidės prie tinkamo atliekų tvarkymo, ne tik sumažindama sąvartynus pasiekiantį atliekų kiekį, bet ir paversdama jas naudinga energija vilniečių namams bei pramonei.

VKJ karštuosius bandymus, naudojant gamtines dujas, pradėjo rugpjūčio pabaigoje. Jėgainei pradėjus komercinę veiklą, bendra elektrinė galia turėjo sudaryti apie 100 MW, šiluminė – apie 240 MW, o kasmet ji galėtų pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos. Veiklą pradėti planuota tų metų ketvirtąjį ketvirtį, o projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.