Europos Komisija priėmė nutarimą, kad valstybės valdomos energetikos įmonės „Lietuvos energija“ Vilniuje statomai atliekų ir biokuro didelio efektyvumo kogeneracinei jėgainei gali būti skirta apie 150 mln. eurų valstybės pagalba, pagal ES galiojančias valstybės paramos taisykles – Komisijos teigimu, projektas naudingas tiek Lietuvos piliečiams, tiek aplinkai ir neiškraipo konkurencijos.

Projektą per Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) jau finansavo Europos investicijų bankas, skyręs 190 mln. eurų finansavimą – finansavimas pagal vadinamąjį Junkerio planą turėjo užtikrinti palankiausias rinkoje galimas paskolos sąlygas ir palūkanas naujai jėgainei.

„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis teigė, kad šis Komisijos sprendimas ilgai lauktas ir labai svarbus Lietuvai bei vilniečiams – be valstybės paramos projektas nebūtų įmanomas, o po šio sprendimo visiškai aišku, kad didelio efektyvumo kogeneracinė jėgainė Vilniuje tikrai bus pastatyta ir padės spręsti tiek atliekų, tiek aukštų šilumos kainų problemas.

Europos Komisija projektą įvertino remdamasi 2014 m. paskelbtomis Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėmis, pagal kurias valstybės narės tam tikromis sąlygomis gali teikti paramą didelio naudingumo kogeneracinėms jėgainėms. Projektą Vyriausybė 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Naujoji jėgainė numatyta pagaminti kone pusę Vilniui centralizuotai tiekiamos šilumos ir aprūpinti elektra 230 tūkst. namų ūkių, o likęs šilumos poreikis būtų patenkinamas kitų nepriklausomų šilumos gamintojų; elektrinė galia turėjo siekti apie 88 MW, šilumos gamybos – apie 227 MW, o visos jėgainės projekto vertė – apie 343 mln. eurų.