Europos Komisija priėmė du finansavimo sprendimus, kad paremtų Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybą, kurioje elektra ir šiluma bus gaminamos iš biomasės ir komunalinių atliekų – tikimasi, kad jėgainė padės įvairinti sostinės energijos šaltinius ir pereiti prie žiedinės ekonomikos regione.

2016 m. gruodžį projektui jau buvo skirta 190 mln. eurų vertės Europos investicijų banko (EIB) paskola, užtikrinta Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), o dabar į jėgainę papildomai investuojama daugiau nei 139 mln. eurų iš Sanglaudos fondo.

Už darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, investicijas ir konkurencingumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Jyrki Katainenas pažymėjo, kad ESIF ir sanglaudos politikos fondas bendromis jėgomis rems žiedinę ekonomiką Lietuvoje, o novatoriškiems projektams, verčiantiems atliekas energija, siūlomas novatoriškas finansavimas. Už regioninę politiką atsakinga Komisijos narė Corina Crețu pridūrė, kad papildoma ES parama padės užtikrinti švares nę aplinką Vilniaus gyventojams ir įkvėps naujų verslo idėjų žiedinės ekonomikos sektoriuje.

Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį valstybės narės galėjo teikti pastabas, Europos Komisijoje galutinai užfiksuota, kad parama Vilniaus kogeneracinei jėgainei patvirtinta negavus jokių pastabų.

„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis teigė, kad tai dar kartą įrodo, jog viešumoje skleistos abejonės dėl projekto vertės, kuriamos socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės naudos bei konkurencingumo, buvo visiškai nepagrįstos, o Europos Komisijos parama rodo, kokį strateginį lygmenį valstybei turi šis projektas, padėsiantis efektyviausiai spręsti tiek atliekų, tiek didelių šilumos kainų problemas.