Kogeneracija, gaminant šilumą ir elektrą kartu, leistų taupyti energijos išteklius ir mažinti dujų emisiją, tačiau jos skatinimui reikalinga pažangesnė politikos ir verslo aplinka – tokia išvada padaryta Europos elektros asociacijos „Eurelectric“ organizuotoje energetikos ekspertų konferencijoje „Efektyvumas ir elektra: kogeneracijos vaidmuo“. Europa tuo metu ieškojo būdų pereiti prie mažiau teršiančių ir lankstesnių energetikos sprendimų, tačiau kogeneracijos plėtrą stabdė ekonominės sąlygos ir prieštaringos politinės nuostatos.

Paul‘as Hodson‘as, EK Energijos efektyvumo ir pažangios energetikos padalinio vadovas, pabrėžė, kad ES turėtų daugiau dėmesio skirti šildymui, o ne vien elektrai, ir įvertinti mažiau CO2 išskiriančias šildymo technologijas. Keli pranėšėjai akcentavo investicijų į energetinio efektyvumo priemones finansavimo politikos svarbą.

„Eurelectric“ atstovai teigė, kad kogeneracija, išskirianti santykinai mažai CO2, būtų konkurencingesnė, jei ES kaip įrankį mažinti emisijas naudotų ES taršos leidimų prekybos sistemą, o ne atsinaujinančių išteklių energijos skatinimą; taip pat rekomenduota energetikos rinkas plėtoti kuriant lankstesnes sistemas, o kogeneracija turi didelį potencialą veikti lanksčiau ir prisidėti prie švaresnės aplinkos.

Eva Hoos, EK pareigūnė, pažymėjo, kad kogeneracija galėtų būti plačiau naudojama pramoniniam ir centralizuotam šildymui bei vėsinimui, kadangi kogeneracinės jėgainės gali naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, o jų gamyba yra lanksti. „Fortum“ viceprezidentas Esa Hyvarinen teigiamai įvertino kogeneraciją iš investuotojo perspektyvos, pažymėdamas dideles bendrovės investicijas į vietinį kurą naudojančias kogeneracijos elektrines Baltijos ir Šiaurės šalyse.