Balandžio pabaigoje atliktos vilniečių ir kauniečių sociologinės apklausos parodė, kad gyventojai atliekų panaudojimą energijos gamybai vertina gerokai palankiau nei prieš metus – labai teigiamai vertinančių dalis per metus padidėjo dešimtadaliu tiek Vilniuje, tiek Kaune.

Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) vadovas Ramūnas Paškauskas pastebi, kad pastaruosius kelerius metus gyventojų požiūris į atliekų kaip kuro panaudojimą beveik nesikeitė, tačiau šiemet teigiamų vertinimų skaičius staiga išaugo – Kaune, pavyzdžiui, manančių, kad energijos gamyba iš atliekų prisideda prie mažesnės šilumos kainos, per metus padaugėjo 13 procentinių punktų, o bendras palankiai KKJ vertinančių procentas ūgtelėjo net 18 punktų. Dažniausiai įvardijami privalumai išliko tie patys – atliekų kiekio Kauno regiono sąvartynuose bei rūšiuotų atliekų pertekliaus mažinimas.

VKJ vadovas Mantas Burokas pažymi, kad ir vilniečiai vertina panašiai: pagrindiniu jėgainės privalumu tebelaikomas atliekų kiekio sąvartynuose mažinimas (79 proc. apklaustųjų), o manančių, kad jėgainė padeda mažinti šilumos kainą Vilniuje, per metus padaugėjo beveik penktadaliu – nuo 25 iki 44 proc. Labai palankus VKJ vertinimas per metus išaugo beveik trečdaliu ir dabar siekia 41 proc., dar 42 proc. vilniečių jėgainę vertina „greičiau teigiamai“; neigiamų vertinimų sumažėjo (nuo 15 iki 3 proc. „greičiau neigiamai“, nuo 4 iki 3 proc. „labai neigiamai“), o neutralių liko apie dešimtadalį.

Pagrindiniu tokio energijos gamybos trūkumu abiejuose miestuose išlieka oro tarša, o trečdalis vilniečių ir keturi iš dešimties kauniečių mini ir galimą neigiamą poveikį sveikatai. Apklausą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pastebi, kad palankesnį požiūrį paskatino pastarujų mėnesių ekonominė ir geopolitinė situacija Europoje – dėl infliacijos ir karo Ukrainoje smarkiai pabrangus energijos ištekliams, gyventojai kogeneracines jėgaines vertina palankiau, matydami jose ne tik atliekų utilizavimo, bet ir mažesnių šildymo sąskaitų sprendimą.

Septyni iš dešimties apklaustųjų pagrindiniu informacijos apie energijos gamybą šaltiniu vis dar laiko internetą, po jo rikiuojasi televizija, socialiniai tinklai, spauda ir radijas. Apklausą Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, apklausdama 1015 kauniečių ir 1005 vilniečius, siekiant išsiaiškinti gyventojų informuotumą apie energijos gamybą ir požiūrį į kogeneracinių jėgainių veiklą.