Rūpestis sveikata ir nerimas dėl galimos atliekų jėgainių taršos nėra tik unikali Lietuvos patirtis – didesni infrastruktūros projektai visuomet sukelia diskusijas dėl poveikio visuomenės sveikatai, tačiau pasaulinė praktika kaskart įrodo, kad atliekų jėgainės kaimynystė nėra priežastis gyvenimo kokybės pokyčiui.

2003 m. Italijos Alpėse įsikūrusiame apie 100 tūkst. gyventojų turinčiame Bocenės mieste kilo daug svarstymų dėl atliekų jėgainės įrengimo, todėl įrengus jėgainę atlikta daug tyrimų ir vykdytas nuolatinis aplinkos monitoringas – tačiau žymesnio poveikio aplinkos orui nuo tada nustatyta nebuvo. Ispanijos mieste Taragonoje 15 metų vertintos dioksinų ir furanų koncentracijos ore, o kasmet pakartojama ta pati išvada – jėgainė nepridėjo papildomos rizikos žmonių sveikatai.

Milane atlikta studija parodė, kad žmonės, kūrendami medieną individualiai, išmeta 2–4 kartus daugiau teršalų nei atliekų deginimo jėgainė – tai geras pavyzdys, kaip centralizuotas šildymas mažina taršą kartu spręsdamas atliekų tvarkymo klausimą. Didžiojoje Britanijoje veikia per 30 atliekas naudojančių jėgainių ir planuojama įrengti dar apie 100 – išsami studija priėjo prie išvados, kad papildomi įrenginiai reikšmingai nepaveiks gyventojų sveikatos, o jų emisijos gerokai žemesnės nei reglamentuota Atliekų deginimo direktyvoje.

Vilniuje planuojamos jėgainės būsimas poveikis aplinkai išsamiai išnagrinėtas atliekant poveikio aplinkai vertinimą – net teoriškai galimas maksimalus poveikis įvertintas kaip neribojantis, negalintis sukelti neigiamos įtakos aplinkai ar visuomenės sveikatai. Vilniaus jėgainėje nenumatoma tarša į paviršinius ar gruntinius vandenis, o triukšmas ir oro emisijos nesieks griežčiausių normų, kvapas šalia jėgainės nebūtų juntamas.