Lietuvoje susidarančių atliekų panaudojimas energijos gamybai vis dažniau pagrįstai siejamas su pigesniu ir protingesniu apsirūpinimu šiluma, elektros importo mažėjimu bei racionalesniu atliekų tvarkymu. Vakarų Europoje, ypač Skandinavijoje, kur atliekose esanti energija racionaliai išnaudojama jau kelias dešimtis metų, atliekas kaip kurą naudojančios kogeneracinės jėgainės tapo įprastu šilumos ir elektros gamybos standartu, o jų poveikis aplinkai ir sveikatai, lyginant su alternatyvomis, yra daug mažesnis.

Progresas atliekų deginimo srityje padėjo išplėtoti dūmų valymo technologijas tiek, kad degimo produktų emisijos į orą per dvidešimtmetį sumažėjo šimtais kartų ir šiandien nesiekia nė pusės griežčiausiais įstatymais nustatytų limitų. Kurą deginant aukštoje temperatūroje, kuri palaikoma atliekų jėgainėse, žalingų junginių beveik nesusidaro, tuo tarpu kietąjį kurą (pvz., malkas) deginant žemoje temperatūroje susidaro kancerogeniškų junginių, tokių kaip dioksinai ir furanai.

Vidutiniškai 95 proc. dioksinų ir furanų mes suvalgome su maisto produktais, o įkvepiame tik apie 2 proc., rodo moksliniai tyrimai; ore pagrindinis furanų šaltinis – individualūs mediena kūrenami namų šildymo įrenginiai bei miškų ir durpynų gaisrai. Palyginimui, Švedijoje veikiančių 32 atliekų jėgainių išmesti teršalai tesudaro mažiau nei 1 proc. viso į aplinką išmetamo kiekio, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaita.

Švedija, nepaisant to, kad sudegina net du milijonus tonų atliekų per metus, išmetamų teršalų kiekį nuo 1985 m. iki 2007 m. sumažino per šimtą kartų, o išmetamų sunkiųjų metalų kiekis sumažėjo beveik 99 proc.; panaši patirtis ir Prancūzijoje, kurioje veikia net 124 komunalinių atliekų deginimo jėgainės – jų išmetamas dioksino kiekis sudaro tik 0,37 proc. viso šalyje į orą išmetamo dioksino, o įvertinus, kad didžioji dalis šio teršalo gaunama su maistu, jėgainės ten „atsakingos“ už maždaug 0,000074 proc. gyventojų suvartojamo teršalo.