Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių užsakymu atlikta apklausa parodė, kad absoliuti dauguma – 9 iš 10 – abiejų miestų gyventojų pritaria energijos gamybai panaudojant po rūšiavimo likusias ir perdirbti netinkamas nepavojingas atliekas. Pagrindiniu tokio būdo pranašumu gyventojai laiko į sąvartynus patenkančių atliekų kiekio sumažinimą.
VKJ vadovas Mantas Burokas pažymi, kad tyrimas atliekamas jau septynerius metus ir per šį laiką gyventojų palaikymas nuosekliai auga – ypač sostinėje, kur 46 proc. gyventojų atliekų panaudojimą energijai gaminti vertina labai teigiamai, o dar 44 proc. – greičiau teigiamai; apie VKJ konkrečiai teigiamai atsiliepia maždaug 8 iš 10 vilniečių.
Kaune tokį energijos gamybos būdą labai teigiamai vertina 33 proc., o labiau teigiamai – 55 proc. gyventojų; palaikymas ten taip pat stiprėja. Kas trečias apklaustasis mano, jog toks atliekų panaudojimas skatina atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Kauno mieste.
Net 79 proc. sostinės ir 71 proc. Kauno gyventojų pagrindiniu privalumu laiko atliekų kiekio mažinimą regionų sąvartynuose, o beveik pusė mano, kad tai padėtų sumažinti ir atliekų perteklių abiejuose miestuose. Kauno kogeneracinės jėgainės vadovas Ramūnas Paškauskas pažymi, kad jo valdoma jėgainė per metus panaudoja iki 255 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios kitaip patektų į regionų sąvartynus, taip taupant pirminius energijos išteklius, mažinant CO2 emisijas ir sukuriant papildomą naudą – šilumą bei elektrą už vieną žemiausių kainų šalyje.
Nepaisant teigiamo požiūrio, pusė apklaustųjų įžvelgia galimą riziką dėl oro taršos ir poveikio aplinkai. Šis susirūpinimas sprendžiamas moderniausiomis technologijomis – tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse veikia dūmų valymo sistemos, neutralizuojančios ir saugiai sandėliuojančios susidariusias kenksmingas medžiagas (vėliau jos perduodamos leidimą turinčiai bendrovei galutiniam sutvarkymui užsienyje), bei nuolatinė emisijų kontrolės sistema, stebėdanti kaminų išmetamų dujų rodiklius ir užtikrinanti, kad nevirišijamos leistinos ribos.
Kvotinę gyventojų apklausą jėgainių užsakymu 2024 m. vasario–kovo mėn. atliko „Spinter tyrimai“, apklausdama daugiau nei 2 tūkst. gyventojų Vilniuje ir Kaune. Kitas panašus tyrimas planuojamas 2025 m. pradžioje.